Su vokiečių alfabetu ir tarimu prasideda kiekvienas susipažinimas su kalba: kol nesuprantate, kaip žodžiai skamba, ir nežinote skaitymo taisyklių, net pažįstami žodžiai gali „suskilti“ girdint. Geras dalykas yra tas, kad vokiečių kalba skaitoma prognozuojamai, o pagrindinių taisyklių yra nedaug.
Vokiečių alfabetas ir raidės
Vokiečių abėcėlėje yra tos pačios dvidešimt šešios lotyniškos raidės kaip ir anglų kalboje, todėl jas išmokti nuo nulio nėra sunku — svarbiau įsiminti jų vokiečių pavadinimus, kad galėtumėte pasakyti žodį raidėmis. Žemiau pateikiamas pilnas vokiečių alfabetas su raidžių pavadinimų tarimu, įskaitant umlautus ä ö ü ir ß. Paspauskite bet kurią raidę, kad išgirstumėte, kaip ji skamba vokiečių kalba:
Pats pradėti naujokui: alfabetas teikia pagrindą skaitymui pagal transkripciją ir visam tolimesniam mokymuisi, kurio tvarka išsamiai aprašyta gide vokiečių kalba nuo nulio. Išmokę raides, jau galite lėtai skaityti paprastus žodžius.
Umlautai, ß ir sudėtingi garsai
Tai, kas išskiria vokiečių raštą nuo anglų, yra umlautai ä, ö, ü ir raidė ß (escec). Umlautai keičia balsio garsą, ir jų negalima ignoruoti: „schon“ ir „schön“ — tai skirtingi žodžiai. Escec ß tariamas kaip negyvas „s“ ir paprastai rašomas po ilgų balsių. Ypatingo dėmesio reikalauja raidžių deriniai su savo stabiliais garsais — sch tariama kaip „š“, ch po tam tikrų balsių suteikia charakteringą „h“, ei tariama kaip „ai“, eu ir äu — kaip „oy“, o ie — kaip ilgas „i“. Šie deriniai padengia daug „neaiškių“ iš pirmo žvilgsnio žodžių, todėl juos verta išnagrinėti pirmiausia.
Skaitymo taisyklės ir transkripcija
Pagrindinis patogumas vokiečių kalboje yra tas, kad ji daugiausia skaitoma taip, kaip rašoma — išmokus raides ir įpratus prie akcento (kuris dažniausiai krenta ant pirmo šakninio skiemens), galėsite teisingai tarti net ir nežinomus žodžius. Transkripcija šiame kontekste reikalinga mažiau nei anglų kalboje, tačiau pradžioje ji padeda: Memofluent kiekvienam žodžiui pateikia transkripciją ir kontekstą, todėl tarimas ir reikšmė įsitvirtina kartu. Pabandykite:
Dažnai užduodami klausimai
Kiek raidžių yra vokiečių alfabete?
Dvidešimt šešios pagrindinės lotyniškos raidės plius trys umlautai — ä, ö, ü — ir raidė ß. Umlautai ir ß dažniausiai nelaikomi atskiromis raidėmis, o specialiais ženklais.
Ar būtina mokytis transkripcijos?
Visiškai ne, nes vokiečių kalba skaitoma pagal taisykles. Tačiau pradžioje transkripcija padeda išvengti neteisingo tarimo.
Kaip tariami umlautai ä, ö, ü?
Jie keičia balsio garsą ir yra svarbūs prasmei: „schon“ ir „schön“ — tai skirtingi žodžiai. ä artimas „e“, ö ir ü — garsai be tikslių lietuviškų atitikmenų, kurių reikia klausytis.
Kaip tariama raidė ß?
Kaip negyvas „s“. Pasirodo po ilgų balsių ir diftongų, pavyzdžiui, žodyje „Straße“ (gatvė).
Kur krenta akcentas vokiečių kalbos žodžiuose?
Paprastai ant pirmo šakninio skiemens. Pasiskolintuose ir kai kuriuose sudurtiniuose žodžiuose gali būti išimčių, bet pagrindinė taisyklė veikia daugumoje atvejų.
Komentarai
0 ·